- pavilgyti
- pavìlgyti tr. Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; Ssk, Vvs, Tvr; Q533, N, L
1. padrėkinti, pašlapinti (ppr. paviršių): Paskui jis liežuviu pavilgo lūpas, bet vis dar neištaria nė žodžio I.Simon. Lopinuku pavìlgau akis, palengvėja DrskŽ. Lentelę pavìlgia ir tada žvyru patrina patrina Pls. Sėdėjo tėvas tiesus, šventadieniškai apsirengęs, apsiskutęs, pavilgytais plaukais A.Rūt. Anksti rytą iškerėplino lokys iš irštvos, pavilgė snukį upelėje ir pasižiūrėjo patenkintas į savo karalystę A.Vaičiul. Pavìlgo tuos marškinius ir tep tom kultuvėm lupa Kč. Karvei biskį žolę pavìlgė Alv. Pavìlgai rankas, užsidega rankos [skalbiant eketėje] Kpč. Duona kai išimi [iš pečiaus], reikia pavìlgyt – minkštesnė bus Ėr. Rankas pavìlgo duoną kepant J. Marių putelėm pavilgytas [vainikas] (d.) Vrn. | Pavìlgau pirštus į spirutą, masažą duodu [kojai], ir apsiramina [skausmas] Vlkv. Karvės ažtrūko, nebeturiam pieno nė liežuviu pavìlgyt Skrb. Ligonis tik pavìlgė lūpas, nieko negėrė Prn. Nei vyno, nei alaus aš neragavau, tik pavìlgiau lūpeles, i viskas Ml. | prk.: Akim pavìlgyt, o ne liežuviu[i] (kai geriama iš mažo buteliuko) Antš. | refl. tr.: Dešinėje žiedėjas turėdavo indą su vandeniu rankoms pasivilgyti ir varstoto galvutei apšlakstyti rš. Įsidedam bonkutę šnapso, pasivìlgom pasivìlgom rankas, i nešalta (žiemą skalbiant eketėje) PnmŽ. Trečiusyk pasivilgė [akis] – jau biskį pradėjo matyt BsPIII237(Brt). ║ R [i]braukant drėgnomis rankomis palyginti. ║ palaistyti, sudrėkinti: Reikalingam čėse išduoda lietų, pavìlgia žemę ir žėdną vietą BM446(Kp).
2. Dkš, Vs, Kč pamirkyti: Pavìlgom in vandenį drobes ir ištiesiam in pievą Upn. Pavìlgo drobę upėn ir vėl in saulės tęsia Dv. Tęsdami an[t] saulės, pavìlgo į vandenį, ir išbąla jos (drobės) LKT185(Čk). Patiestus an pievos audeklus surangoja, ežeran ar upėn pavilgia ir vėl an pievukės išrangoja Lš. An pabalio tiesia [audeklą], pavìlgo pelenų šarman Lzd. Šustinį iš avižų sumala, nusijoja, tai paskui kaip tę jį pavìlgia ir suspaudžia Sb. Šluotaitę pavìlgo [į nuodus] ir pakrapina – išgaišta liūliai Drsk. Kad ma[n] šiteip, ot būtų darbelio, tai duoč vadeles pavilgęs Sdk. Suaugusieji mėgsta vanotis vantomis, nuolat pavilgydami jas šaltame vandenyje rš. | Pavìlgom pavìlgom pelenuosa [drobes] ir tiesiam Kpč. Kap prašąla, pavìlgai druska skarelę ir pridėt Aps. | refl. tr.: Šiaudų gniūžtę pieskosna pasivìlgai Dg.
3. kiek sušlapinti: Kur pirma ėjo sieliai ir garlaivis, ten šiandien galima vaikščioti jau kojų nepavilgius V.Krėv.
4. refl. tr. pasigardinti, pramesti: Pasivilgyk, sausų bulbių nevalgyk Drsk.
◊ gérklę (lū́pas) pavìlgyti išgerti svaigalų: Anas dalėkdė iš ažvačių (iš užpakalio) – a[ž]metė gérklę pavìlgyt LKKXII121(Grv). Gerklę pavilgant, ir kalba sparčiau seksis LzP. Su savo mašina nevažiuos [į balių], – bijos i lū́pų pavìlgyti Krš.\ vilgyti; apvilgyt; atvilgyti; davilgyti; įvilgyti; išvilgyti; nuvilgyti; pavilgyti; pravilgyti; privilgyti; suvilgyti
Dictionary of the Lithuanian Language.